Pranešimai spaudai

Grįžti į pranešimų sąrąšą Viskas  Politika  Verslas  Teisėtvarka  Kultūra  Sportas  
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2019-03-14 11:11:26

Seimas pagerbė Nepriklausomybės Akto signatarų Nijolės Ambrazaitytės ir Algimanto Vinco Ulbos atminimą


2019 m. kovo 14 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimas pagerbė Nepriklausomybės Akto signatarų Nijolės Ambrazaitytės ir Algimanto Vinco Ulbos atminimą

Seimas posėdyje paminėjo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Nijolės Ambrazaitytės ir Algimanto Vinco Ulbos 80-ąsias gimimo metines. Signatarų atminimą parlamentas pagerbė tylos minute.
Posėdyje prisiminimais apie buvusius kolegas dalijosi Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Saulius Pečeliūnas ir Liudvikas Narcizas Rasimavičius.
Pasak S. Pečeliūno, Operos ir baleto teatre buvo daug iškilių dainininkų. Atėjus lūžio metams kiekvienas iš jų kaip pilietis turėjo apsispręsti. Vieni didžiavosi savo talentu ir laukė kaip kas pasisuks, kiti aiškiai save deklaravo priešo pusėje, treti, praėję Sibirą apsisprendė, atkurti valstybę. Tarp jų buvo Nijolė Ambrazaitytė: „Visas jos darbas čia, Aukščiausioje Taryboje, buvo nukreiptas į socialinius reikalus. Buvo žmonių, kurie darė didžiąją politiką, Nijolė darė žmogiškąją politiką. Ji labai rūpinosi tremtinių likimu, kad jie sugebėtų atkuriamoje valstybėje atsistoti ant kojų ir pasijausti gerbiamais, tikrais Lietuvos piliečiais."
L. N. Rasimavičius, kalbėdamas apie Nepriklausomybės Akto signatarą A. V. Ulbą, atkreipė dėmesį į jo derybinį talentą: „Jis buvo tikro centro žmogus. Kada mums reikėdavo tartis - dešiniajai, kitą kartą - radikaliai pusei, su kairiąja, buvusia opozicijoje, turinčia ypač aštrius dantis, tai ne šiandieninė opozicija, tai V. Ulba mums labai padėjo, jis visada susitardavo."
Renginio pabaigoje Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė Nepriklausomybės Akto signatarų N. Ambrazaitytės ir A. V. Ulbos artimiesiems įteikė atminimo dovanas.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Nijolė Ambrazaitytė gimusi Lazdijų rajone, patyrė tremtinės dalią. 1948 m. kartu su artimaisiais buvo ištremta į Igarką. 1955 m. grįžusi į Lietuvą, baigė Raseinių vidurinę mokyklą, studijavo Lietuvos SSR valstybinėje konservatorijoje (dabar - Lietuvos muzikos ir teatro akademija) solinio dainavimo specialybę. Vėliau dirbo Lietuvos SSR valstybiniame akademiniame operos ir baleto teatre soliste, dirbo dėstytoja Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1985 m. jai suteiktas pedagoginis docentės vardas. Prasidėjus Lietuvos Atgimimui, jau pripažinta operos solistė Nijolė Ambrazaitytė aktyviai įsitraukė į Sąjūdžio ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos veiklą. Nuo 1988 m. aktyviai veikė Vilniaus tremtinių bendrijoje, buvo šios bendrijos Kultūros skyriaus pirmininkė. 1990 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto Panerių rinkiminėje apygardoje Nr. 14 Nijolė Ambrazaitytė buvo išrinkta į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime dirbo Savivaldybių reikalų komisijoje (1990-1992 m.) ir Mandatų ir etikos komisijoje (1992 m.), priklausė Sąjūdžio santaros frakcijai. 1992-1994 m. taip pat dirbo tarpinstitucinėje Personalinių pensijų skyrimo komisijoje prie Socialinės apsaugos ministerijos, buvo Tarpparlamentinės Sąjungos Lietuvos grupės narė (1991-1992 m.). Parlamentaro darbą suprato kaip tarnystę žmonėms. Apie Kovo 11-ąją Nijolė Ambrazaitytė rašė: „Tikėjau, kad Lietuva, tapusi nepriklausoma valstybe su sava Konstitucija, kariuomene, įgaudama pasitikėjimą savo ekonominėmis galiomis, finansais, teisine priežiūra, socialiniu teisingumu, daugiau nepatirs apgaulės, nutautinimo, kolonizavimo, trėmimų."

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Algimantas Vincas Ulba gimęs Kauno mieste, ilgus metus savo gyvenimą buvo susiejęs su Žemaitija. Mokslus ėjo Žemaičių Kalvarijos pradinėje mokykloje, vėliau mokėsi Žemaičių Kalvarijos vidurinėje mokykloje. 1963 m. baigė studijas Lietuvos žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete. Beveik ketvirtį amžiaus iki pat 1989 m. jis dirbo Klaipėdos rajono Gargždų žemės ūkio valdyboje, kur ėjo agronomo, vėliau - vyresniojo agronomo pareigas. Dirbdamas gilino žinias žemdirbystės, pievininkystės, biologijos mokslo srityje Lietuvoje ir užsienyje. Taip pat buvo žemės ūkio kultūrų, naujų veislių rajonavimo respublikinės tarybos narys. 1989 m. jam buvo suteiktas nusipelniusio žemės ūkio darbuotojo garbės vardas. 1989 m. spalio 20 d. paskirtas Klaipėdos rajono Priekulės paukštininkystės valstybinio ūkio direktoriumi. 1992 m. balandžio 14 d., jau atkūrus nepriklausomybę, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo nutarimu Algimantas Vincas Ulba buvo paskirtas to paties Priekulės paukštininkystės valstybinio ūkio laikinosios administracijos vadovu, šias pareigas ėjo iki 1993 m. Į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą išrinktas 1990 m. kovo 4 d. Priekulės rinkiminėje apygardoje Nr. 65 (Klaipėdos rajonas). 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą. Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime Algimantas Vincas Ulba dirbo Agrarinėje komisijoje. Algimantas Vincas Ulba išmėgino ir dar vieną politinės veiklos sritį - savivaldą. 1993 m. gruodžio 27 d. buvo išrinktas Palangos miesto meru ir šias pareigas ėjo iki 1995 m. kovo 1 d. Vėliau buvo išrinktas Palangos miesto tarybos nariu ir taryboje dirbo tris kadencijas.

Parengė
Informacijos ir komunikacijos departamento
Spaudos biuro vyriausioji specialistė
Saulė Eglė Trembo
Tel. (8 5)  239 6203, el. p. egle.trembo@lrs.lt
 




 
Bendrinti